Žmogus, kuris sugalvojo tarp dantų šepetuko šerių įdėti gumą, yra puikus dizaineris. Šeriai – brangiausia šepetuko medžiaga. Tai reiškia, kad įdėjus tarp jų gumą, sumažėja šerių kiekis, t.y. gamybos kaina. Dar įdomiau tai, kad pigiau kainuojantis produktas yra parduodamas brangiau, nes pirkėjams šis sprendimas pateikiamas ne kaip mažesnė savikaina, o kaip revoliucinė naujovė, masažuojanti dantenas.

Dizaineris turėjo užduotį – sumažinti gamybos kainą ir padidinti pardavimo kainą. Kaip matome, su užduotimi jis susidorojo puikiai. Nuostabus dizanas. Aišku, jis nuostabus gamintojo atžvilgiu, o ne pirkėjo. Bet kalba ne apie tai: noriu parodyti, ką apskritai reiškia geras dizainas.

Pigu.lt (viena populiariausių Lietuvos interneto parduotuvių) panaudojo paprastą būdą pritraukti naujus klientus paskelbė gerumo akciją: kiekvienam užsiregistravusiam vartotojui dovanoja 5 Lt, kuriuos galima išleisti prekėms.

Beje, kas nežino -- tiek pat (5 Lt) parduotuvė ima už prekių pristatymą Lietuvoje, nepriklausomai nuo kiekio ir sumos.

Daugybėje interneto anketų ir susisiekimo formų yra punktas, panašus į:

 Gauti pranešimus apie nuolaidas
 Prenumeruoti mūsų naujienlaiškį

Pati galimybė gauti naujienlaiškį yra vertinga: beveik kiekvienas mėgsta nuolaidas, o lojalūs klientai ne prieš paskaityti ir įmonės naujienas. Tačiau mažai kam patinka, kai sprendimas daromas už jį. Didžiausio nemandagumo pavyzdys -- rašyti lankytojo vardu:

 Noriu gauti naujienlaiškį

Blogai ne tik tai, kad sprendimas daromas nepaklausius žmogaus, bet ir tai, kad dažnas lankytojas nepastebės šio punkto, ir vėliau nesupras, kodėl ir iš kur ateina naujienlaiškiai. Rezultatas -- žmogus susierzinęs ir nusiteikęs prieš laiškų siuntėją.

Teisingas pasiūlymas turi atrodyti taip:

 Gauti pranešimus apie nuolaidas

Nuostabi knyga apie efektyvius pardavimus. Išleista daug kartų ir daugybe pasaulio kalbų. Įeina į būtinos literatūros sąrašą pažangiausiose verslo mokyklose.

Vos ne kiekvienas sakinys yra pagrįstas asmenine autorių patirtimi ir tyrimais, todėl tai ne tik praktiškas, bet ir įdomus skaitymas. Kartu knyga nėra iš pop-verslo literatūros sąrašo.

Remdamiesi detaliais 12 metų tyrimais, autoriai įtikinamai parodo, pavyzdžiui, kaip žymiai skyriasi maži ir dideli pardavimai, taip pat paneigia populiarius mitus apie tai, kaip sudaryti sėkmingus verslo sandėrius.

Atrodo smulkmena, bet juk dažnai apie tai susimąstome: kaip rašyti įmonės pavadinimą — su kabutėmis ar be? Ir nesunku atspėti, kad retas žmogus žino atsakymą. Ne nuostabu: direktorius yra užsiėmęs ir išvažiavęs, vadovas skuba užbaigti projektą, vadybininkas žaidžia internete, o buhalteris mato tik skaičius. Kiekvienam rūpi dalykai, svarbesni už kabutes. Bet būkime atviri: kiekvienas iš šių žmonių privalo būti raštingas. Ką jau kalbėti apie mūsų profesijos atstovus: interneto svetainių dizaineriui raštingumas yra būtinas reikalavimas.

Todėl šiame straipsnyje uždėsiu visus kabučius.

Atsakymas toks: kai kurie pavadinimai rašomi su kabutėmis, kai kurie — be.

Kaip rašyti pavadinimą: UAB „Užupio kavinė“ ar UAB Užupio kavinė?

Pavadinimai su gimininės reikšmės (įmonės bendrinį vardą reiškiančiais) žodžiais yra tiesioginės reikšmės, ne simboliniai, ir rašomi be kabučių, pvz., AB Šiaulių bankas (ne AB „Šiaulių bankas“), UAB Šiuolaikinio meno centras (ne UAB „Šiuolaikinio meno centras“).

Su vietų ir asmenų vardais dažniausiai sudaromi būtent tiesioginės reikšmės pavadinimai, pvz., savivaldybės įmonė Rumšiškių knygynas (ne savivaldybės įmonė „Rumšiškių knygynas“), Sauliaus Petniūno malūnas. Taigi ir UAB Užupio kavinė.

Tačiau – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, akcinė bendrovė „Plungės grūdai“, nes tokie pavadinimai simboliniai: žodžiai draudimas ar grūdai nereiškia įmonės ar įstaigos, taigi šiuo atveju vartojami perkeltine reikšme.

Ar autobusų parkų, komunalinių ūkių ir pan. pavadinimus rašyti su kabutėmis?

Tokių pavadinimų rašyba kartais ne visai aiški, nes žodžiai keliareikšmiai. Vis dėlto pamažu nusistovi jų rašymas be kabučių, t. y. jie suvokiami kaip giminiai (nomenklatūriniai) žodžiai, reiškiantys įmonės rūšį, pvz.:

• Panevėžio autobusų parkas,
• Ukmergės komunalinis ūkis,
• uždaroji akcinė bendrovė Plungės šilumos tinklai (ne uždaroji akcinė bendrovė „Plungės šilumos tinklai“),
• Lietuvos paštas,
• VĮ Valstybės turto fondas (ne VĮ „Valstybės turto fondas“),
• UAB Jurbarko optika (ne UAB „Jurbarko optika“),
• UAB Šilutės autoservisas (ne UAB „Šilutės autoservisas“).

Ar reikia rašyti kabutėse įmonės pavadinimą, jeigu jis sudarytas tik iš didžiųjų raidžių?

Jei didžiosios yra keliažodžio pavadinimo raidinė santrumpa – paprastai neoficialus pavadinimas, kabučių nereikia, plg.: Sveikatos apsaugos ministerija – SAM. O jei tai dirbtinis simbolinis pavadinimas, tai jis rašomas su kabutėmis, be tarpų ir skyrybos ženklų, pvz., UAB „NTSG“.

Įkvėpimo šaltinis: sąskaitos faktūros ir iškabos.
Teisingos informacijos šaltinis: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai